Virbalio etnografiniai pavadinimai

Cibakaimis – p. miesto daly, Smėlio gv. vak. pusė. Taip vadintas dėl to, kad ten gyvenę neturtingesni žmonės, laikę ožkas.

Ilkaus malūnas – žydo Ilkaus Chaitovičiaus malūnas pietiniame katalikų kapinių šone. Išlikusi girnapusė. (anksčiau – vokiečio Brėmkio malūnas ir namas šalia)

Kambarynė – miesto laukų d., gale Smėlio gv. namas, kuriame buvo kambarių, gyveno Sasnauskai)

Katiliukas – tvenkinys Vigainėse.

Kazokalnis – aukščiausia vieta (kalva) netoli Virbalgirio, prie Pajevonio kelio.

Keliai: Kybeikių, Nevadolės, Plytkelis, Zeremskelis, Mažučių, Podvarko, Šiaudiniškių.

Lindės dauba

Miesto sodas – miesto parkas, vienintelis neužstatytas miesto kvartalas, kuriame, kuriantis miestui, buvo pastatyta pirmoji bažnyčia, o aplink ją buvo katalikų kapinės.

Narbūdiškės – pelkėta, šaltiniuota ryt. miesto dalis, kurioje seniau taip pat veisėsi žuvys ir vandens paukščiai.

Navicko dvaras – Vaičaičio gv. gale (buvęs kolchozas)

Navicko plynia – link Podvarko, kairėje pusėje

Oko malūnas – prieš karą buvo du brolių vokiečių Haakų malūnai – vienas ryt., kitas vak. miesto gale prie pagrindinio kelio.  Rytiniam gale malūnas išbuvo per visą sovietmetį, dar neseniai nugriautas. Jo vietoje kurį laiką buvo degalinė.

Pilipausko sodas – (ir dvaras) žydo J. Filipovskio vaismedžių medelynas, su parvežtais iš užsienio sodinukais prieš karą garsus visoje Lietuvoje. Sovietmečiu buvo kolūkio vaismedžių sodas. Prieš karą J. Filipovskis išvyko į Izraelį. Kitą brolį Judelį su žmona ištrėmė į Sibirą.

Pliumbalys – (plyna bala) miesto laukų dalis vak. pusėje, pusiaukelėj į Kybartus, pro kurią teka Paviržupė; seniau buvę didelės pelkės su gausybe vandens paukščių ir žuvų.

Pliumpa – artezinis šulinys miesto aikštės viduryje, įrengtas 1889m. arkliams per jomarkus ir turgus. Iš jo gaisrininkai pildė\\rezervuarus.   

Plytynės – miesto laukų š. vakarinėj dalyje buvę iškasamo ir apdirbamo molio gamyklos. Buvo privačios vokiečio Torklerio, žydų Berlovičiaus ir Vižanskio plytinės. Po karo valdiškos plytinės.

Prūskapinės – vokiečių (liuteronų evangelikų) kapinės prie Virbalio vid. mokyklos.

Raudondvaris – Virbalio dvarininko Juozo Puniškos dvaras miesto šiaurės vakariniame krašte. Išlikę kai kurie pastatai. Per II-rą pas. karą išvyko į JAV. (dabar S. Nėries g. 9)

Rikavonės – nedirbamos žemės plotai aplink miestą.

Šeflerio plynia – piet. miesto laukų dalyje.

Tolklerynė – žydo Tolklerio plytinė.

Trys ostankinų kaimai – kaimai aplink Virbalį.

Turgavietė – (rinka) miesto aikštė, išlikusi nepakitusi nuo miesto kūrimosi pradžios išmatuojant miestą kvartalais per Valakų reformą, kurioje vyko garsieji Virbalio jomarkai.

Upės: Paviržupė (teka per Virbalgirį, Pliumbalį), Strugos (Piktupelis, Blusius), (teka per vidurį miesto), Širvinta (pro Vigaines).

Vigainės – ganyklos š. miesto laukų dalyje.

Vigainių vietovės – „duobės“, „festungė“, „prūdvietė“, „gojus“, „kupstynė“, „razalynė“, „majufkynė“.

Virbalgiris – 400 ha ploto miško draustinis, 2 km. už miesto į pietus.

Virbalgirio atsk. vietos – „lapkalnis“, „barsukynė“, „majuvkynė“, „kurapkynė“.

Virbalio geležinkelio stotis – statyta 1861 m. (dabar Kybartų gel. stotis), tada, kai Kybartai buvo dar tik kaimas. Antra pagal dydį ir grožį visoj carinėj Rusijoj (pirma – Peterburgo), kai Lietuva priklausė Rusijos imperijai.

Vitmozerio fabrikas – stambaus Virbalio vokiečio verslininko W.Wittmoser ž. ūkio mašinų remonto gamykla su liejykla,  vokiečių išardyta per II-rą pas. karą, buvusi dabartinės sviesto gamyklos teritorijoje (Vilniaus g. 6)

Vižansko mašinų fabrikas – Vitmozerio fab. vietoje- žydo Vižanskio fabrikas ?  (Maironio gv. malūnas).

Žydkapinės – žydų kapinės pietvakarinėje miesto dalyje. Antrosios Virbalio ž. kapinės yra netoli Kybartų.

Žvyrynė – dauba Smėlio g. vakariniam gale, smėlio karjeras. Dabar – miesto stadijonas.