Cibakaimis – p. miesto daly, Smėlio gv. vak. pusė. Taip vadintas dėl to, kad ten gyvenę neturtingesni žmonės, laikę ožkas.
Ilkaus malūnas – žydo Ilkaus Chaitovičiaus malūnas pietiniame katalikų kapinių šone. Išlikusi girnapusė. (anksčiau – vokiečio Brėmkio malūnas ir namas šalia)
Kambarynė – miesto laukų d., gale Smėlio gv. namas, kuriame buvo kambarių, gyveno Sasnauskai)
Katiliukas – tvenkinys Vigainėse.
Kazokalnis – aukščiausia vieta (kalva) netoli Virbalgirio, prie Pajevonio kelio.
Keliai: Kybeikių, Nevadolės, Plytkelis, Zeremskelis, Mažučių, Podvarko, Šiaudiniškių.
Lindės dauba
Miesto sodas – miesto parkas, vienintelis neužstatytas miesto kvartalas, kuriame, kuriantis miestui, buvo pastatyta pirmoji bažnyčia, o aplink ją buvo katalikų kapinės.
Narbūdiškės – pelkėta, šaltiniuota ryt. miesto dalis, kurioje seniau taip pat veisėsi žuvys ir vandens paukščiai.
Navicko dvaras – Vaičaičio gv. gale (buvęs kolchozas)
Navicko plynia – link Podvarko, kairėje pusėje
Oko malūnas – prieš karą buvo du brolių vokiečių Haakų malūnai – vienas ryt., kitas vak. miesto gale prie pagrindinio kelio. Rytiniam gale malūnas išbuvo per visą sovietmetį, dar neseniai nugriautas. Jo vietoje kurį laiką buvo degalinė.
Pilipausko sodas – (ir dvaras) žydo J. Filipovskio vaismedžių medelynas, su parvežtais iš užsienio sodinukais prieš karą garsus visoje Lietuvoje. Sovietmečiu buvo kolūkio vaismedžių sodas. Prieš karą J. Filipovskis išvyko į Izraelį. Kitą brolį Judelį su žmona ištrėmė į Sibirą.
Pliumbalys – (plyna bala) miesto laukų dalis vak. pusėje, pusiaukelėj į Kybartus, pro kurią teka Paviržupė; seniau buvę didelės pelkės su gausybe vandens paukščių ir žuvų.
Pliumpa – artezinis šulinys miesto aikštės viduryje, įrengtas 1889m. arkliams per jomarkus ir turgus. Iš jo gaisrininkai pildė\\rezervuarus.
Plytynės – miesto laukų š. vakarinėj dalyje buvę iškasamo ir apdirbamo molio gamyklos. Buvo privačios vokiečio Torklerio, žydų Berlovičiaus ir Vižanskio plytinės. Po karo valdiškos plytinės.
Prūskapinės – vokiečių (liuteronų evangelikų) kapinės prie Virbalio vid. mokyklos.
Raudondvaris – Virbalio dvarininko Juozo Puniškos dvaras miesto šiaurės vakariniame krašte. Išlikę kai kurie pastatai. Per II-rą pas. karą išvyko į JAV. (dabar S. Nėries g. 9)
Rikavonės – nedirbamos žemės plotai aplink miestą.
Šeflerio plynia – piet. miesto laukų dalyje.
Tolklerynė – žydo Tolklerio plytinė.
Trys ostankinų kaimai – kaimai aplink Virbalį.
Turgavietė – (rinka) miesto aikštė, išlikusi nepakitusi nuo miesto kūrimosi pradžios išmatuojant miestą kvartalais per Valakų reformą, kurioje vyko garsieji Virbalio jomarkai.
Upės: Paviržupė (teka per Virbalgirį, Pliumbalį), Strugos (Piktupelis, Blusius), (teka per vidurį miesto), Širvinta (pro Vigaines).
Vigainės – ganyklos š. miesto laukų dalyje.
Vigainių vietovės – „duobės“, „festungė“, „prūdvietė“, „gojus“, „kupstynė“, „razalynė“, „majufkynė“.
Virbalgiris – 400 ha ploto miško draustinis, 2 km. už miesto į pietus.
Virbalgirio atsk. vietos – „lapkalnis“, „barsukynė“, „majuvkynė“, „kurapkynė“.
Virbalio geležinkelio stotis – statyta 1861 m. (dabar Kybartų gel. stotis), tada, kai Kybartai buvo dar tik kaimas. Antra pagal dydį ir grožį visoj carinėj Rusijoj (pirma – Peterburgo), kai Lietuva priklausė Rusijos imperijai.
Vitmozerio fabrikas – stambaus Virbalio vokiečio verslininko W.Wittmoser ž. ūkio mašinų remonto gamykla su liejykla, vokiečių išardyta per II-rą pas. karą, buvusi dabartinės sviesto gamyklos teritorijoje (Vilniaus g. 6)
Vižansko mašinų fabrikas – Vitmozerio fab. vietoje- žydo Vižanskio fabrikas ? (Maironio gv. malūnas).
Žydkapinės – žydų kapinės pietvakarinėje miesto dalyje. Antrosios Virbalio ž. kapinės yra netoli Kybartų.
Žvyrynė – dauba Smėlio g. vakariniam gale, smėlio karjeras. Dabar – miesto stadijonas.