Vilniaus g. 7 Virbalis, Vilkaviškio r.
El. paštas:. slopeta@gmail.com
Tel:. (8 611) 49622

<< gegužė, 2019 >>
PATKPŠS
12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031

Svarbiausios Virbalio istorinės datos

  • 1536 m. Virbalis pirmą kartą minimas LDK neprivilegijuotų miestų sąraše.
  • 1555 m. pastatyta pirmoji medinė renesanso stiliaus bažnyčia.
  • 1560 m. Virbalis išmatuotas pagal Valakų reformos sistemą; perkeliamas į naują vietą. Tuo metu Virbalis buvo didžiausias Valakų reformos metu suplanuotas LDK miestas dabartinės Lietuvos teritorijoje.
  • 1593 06 15 Virbaliui suteiktos Magdeburgo teisės: savivalda, antspaudas, herbas, privilegijos. Teises suteikė Zigmantas Vaza, LDK ir Lenkijos karalius. Virbalis vadintas karalienės Bonos Sforcos miestu.
  • XVI a. pabaigoje Virbalis tampa reikšmingu visos Užnemunės ir Paprūsės prekybos centru.
  • XVI a. pabaigoje miesto aikštės viduryje pastatyta rotušė.
  • 1602 m. praūžė maras. Miestelis ištuštėjo.
  • Didžiuliai gaisrai kilo 1610, 1612, 1613, 1622, 1658 metais.
  • 1643 – 1819 m. veikė dominikonų vienuolynas, bažnyčia, o nuo 1646 m. ir mokykla. Dominikonus į Virbalį pakvietė ir įkurdino Jurgis Tiškevičius, Žemaičių ir Vilniaus vyskupas, gimęs Vištyčio dvare.
  • 1946 m. pirmą kartą minima Virbalio parapinė mokykla.
  • 1658 m., 12 metų su švedais karo metu, Virbalyje kilo didelis gaisras. Sudegė parapijos bažnyčia. Miestelis buvo nuolat niokojamas.
  • 1724 m. pabaigoje, ištuštėjus miesteliui po Šiaurės karo, Augustas II leido į Virbalį keltis žydams.
  • 1776 m. Virbaliui panaikintos Magdeburgo teisės.
  • 1778 m. Virbaly veikė dvi sinagogos.
  • 1795 m. po III Lietuvos-Lenkijos valstybės padalijimo, Virbalis su visa lietuviška Užnemune atiteko Prūsijai.
  • 1819 m. dominikonai pasitraukė iš miestelio. Panaikintas vienuolynas. Bažnyčia atiteko parapijai. Parapinė bažnyčia dėl blogos būklės buvo nugriauta.
  • 1833 m. oficialiai susikūrė evangelikų-liuteronų bendruomenė. Įrengti maldos namai, kapinės, mokykla. Bažnyčia pastatyta vėliau.
  • 1842 – 1845 m. Virbaly gyveno 2945 gyventojai (1146 katalikai, 549 evangelikai, 1250 žydų).
  • 1861 m. gyveno 2805 gyventojai.
  • 1861 m. nutiestas geležinkelis Kaunas – Virbalis – Karaliaučius. Po šio įvykio pradėjo augti Kybartai, kaip miestelis, o Virbalio reikšmė ėmė nykti.
  • Nuo 1870 m. pradeda veikti valdiška mokykla.
  • 1876 m. pastatyta liuteronų-evangelikų bažnyčia.
  • 1889 m. įrengtas artezinis šulinys turgaus aikštėje.
  • 1900 m. Virbalyje gyveno 3952 gyventojai.
  • 1902 m. vaistininko Bulovskio iniciatyva įkurta savanoriška gaisrininkų komanda. Veikia ,,Blaivybės” draugija.
  • 1906 m. įsteigtas ,,Žiburio” draugijos skyrius.
  • 1907 m. įsteigta valdiška biblioteka. Veikia valstybinė mokykla ir žydų mokykla.
  • 1911 m. pradeda veikti kooperatinė bendrovė ,,Pradžia” ir vartotojų draugija.
  • 1914 m. I Pasaulinio karo metu Virbalis mažai nukentėjo.
  • 1918 m. 11 men. 11 d. sukviestas visuotinis miesto gyventojų susirinkimas. Jis išrinko valdybą. Pirmininku lietuvį Vladą Navicką, pavaduotojais – vokietį ir žydą. Suformuota policija.
  • 1924 m. pradėta statyti trijų aukštų raudonų plytų mūrinė mokykla.
  • 1925 m. veikia lietuvių ir žydų gimnazijos; 1932 m. lietuvių gimnaziją lanko 344 mokiniai; 1925m. žydų gimnaziją lanko 187 mokiniai.
  • 1930 m. šalia mokyklos pastatyta elektrinė. Nuo 1933 m., nepakankant elektros miestelio reikmėm, Elektra tiekiama iš geležinkelio stoties.
  • 1928 m. prieš kapinių vartus pastatytas 10 metų Lietuvos nepriklausomybės paminklas – kryžius.
  • 1924 m. Virbaly veikia Lietuvos Katalikių moterų draugija, šaulių, ugniagesių, pavasarininkų, anglaičių, ,,Žiburio” draugijos.
  • 1933 m. Virbalyje gyveno 4800 gyventojų.
  • 1941 06 22 prasidėjus II Pasauliniam karui, Virbalį vokiečiai užėmė jau pirmosiomis valandomis. Nespėję prieš karą išvykti žydai, taip pat karo belaisviai buvo vokiečių sušaudyti miestelio šiaurės-vakarų užriby, vadinamose Vigainėse. Virbalis neteko trečdalio gyventojų. Dabar tą masinių žudynių vietą žymi obeliskas. Iš viso sušaudyta apie 10000 žmonių.
  • 1941 – 1945 m. sugriauta 80 proc. miesto pastatų. Susprogdinta katalikų bažnyčia. Didelė dalis gyventojų pasitraukė į Vakarus.
  • 1945 m. dominikonų špitolės vietoje įrengta Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia. Kunigas - Vladas Bilius.
  • 1945 m. ima veikti miesto biblioteka.
  • 1946 m. vaistine ir ambulatorija.
  • 1948 m. kultūros namai.
  • 1949 m. septynmetė mokykla. Nuo 1951 m. vidurinė mokykla.
  • 1951 m. pradeda veikti sviesto gamykla.
  • 1959 m. Virbaly gyvena vos 25 – 30 proc. prieškario gyventojų skaičiaus. Virbalio Miesto Laukų kaime kuriasi J. Janonio vardo kolūkio gyvenvietė.
  • 1969 m. Virbalis pasklebtas valstybinės reikšmės urbanistikos paminklu, dėl to, kad jo gatvių ir aikštės struktūra išliko nepakitusi nuo pat 1560 m. Valakų reformos metu suprojektuoto miesto plano.