Vilniaus g. 7 Virbalis, Vilkaviškio r.
El. paštas:. slopeta@gmail.com
Tel:. (8 611) 49622

<< lapkritis, 2017 >>
PATKPŠS
12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930

Virbalio istorija

Herbas. Sidabriniame lauke pavaizduotas arkangelas Mykolas mėlynais marškiniais ir purpuriniu apsiaustu, sujuostu sidabrine juosta. Arkangelo kūnas natūralios spalvos, plaukai ir sparnų išorinės plunksnos rudi, vidinės plunksnos auksinės. Dešine ranka jis remiasi į sidabrinį kalaviją raudona rankena, kairėje rankoje laiko pakeltas juodas svarstykles. Svarstyklių raišteliai bei marškinių vidus raudoni.

Virbalio miestelis, vadintas Nova Volia, buvo suplanuotas naujoje vietoje Valakų reformos metu, XVI a. 6-ame dešimtmetyje. Jam Magdeburgo teises ir herbą – „angelas su kalaviju ir svarstyklėmis“ – 1593 m. birželio 15 d. suteikė valdovas Zigmantas Vaza. Privilegijos originalas saugomas Vyriausiajame senųjų aktų archyve Varšuvoje. Vazų valdymo laikais arkangelas Mykolas (šventė rugsėjo 29 d.) buvo bene mėgstamiausias ženklas miestų heraldikoje. Jis simbolizavo gėrio kovą su blogiu, kuris tais laikais dažnai sietas su plintančiu protestantizmu. Miesto herbe arkangelas Mykolas išliko iki XVIII a. pabaigos, po to ilgam užmirštas. Iš naujo pagal 1593 m. privilegiją sukurtą Virbalio miesto istorinį herbą Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Prezidiumas patvirtino 1993 m. birželio 12 d. (VŽ, 1993, nr. 23-541). Herbo autorius, dailininkas Agnius Tarabilda.

VIRBALIO GYVENTOJAI
Istoriniai, statistiniai duomenys

1765 m. 59 šeimos  330 gyventojai
1775 m. 26 šeimos
1778 – 9 m. 30 žemės valdos
1789 m. 35 žemės valdos
1795 m. 32 žemės valdos 404 gyventojai
1842 m.  2672 gyventojai: 
1183 žydai,  992 katalikai, 497 evangelikai
1844 m.

2945 gyventojai : iš jų 1250 žydai

1858 m.

1341 žydas, 549 evangelikai

1860 m.

1421 žydas, 1146 katalikai

1861 m. 1431 žydas
1888 m.   3929 gyventojai
1897 m.

3293 gyventojai iš jų 1219 žydai

1900 m.

3952 gyventojai: 1954 lietuviai ir vokiečiai, 1935 žydai, 50 lenkų

1914 m.

3300 gyventojai iš jų 1200 žydai

1923 m. 3941 gyventojai (4018 – kitais duomenimis)
1933 m. 4800 gyventojai
1976 m.
1680 gyventojai

VIRBALIS

Virbalis (iki XVIIIa. vadintas dar ir Nova Volia) kūrėsi pradiniu, tačiau bene pačiu intensyviausiu Užnemunės apgyvendinimo laikotarpiu Punios girios šiaurės vakarų pakraštyje, į pietus nuo Širvintos, kurios vaga sutapo su šios girios šiaurine riba. Virbalis pirmą kartą paminėtas 1536m. Tais metais įsteigtam miesteliui suteikta privelegija rengti turgų ir kurti karčemas. Žygimanto Senojo žmonos karalienės Bonos 1636m. įstegtas Virbalis padidėjo ir pasidarė miesteliu dar XVI a. penktame dešimtmetyje.1555m. suteikta fundacija bažnyčiai.

1558-1560m. miestelis buvo išmatuotas pagal Vakarų reformos laikotarpio prekybos ir amatų centrų formavimo tvarką naujoje vietoje ir į ją perkeltas.1561m. sudarytas Virbalio inventorius.

Miestelio planas yra stačiakampis .Tūrinė erdvinė kompozicija iš esmės susiformavo XVI-XXa. vid. Gatvių tinklas ir pastatų išdėstymas taisyklingas .Miestelio centre yra beveik kvadratinė XVI a. IIp. aikštė. 1593m. Virbalis gavo Magdeburgo teises. 1601-02m. įsteigti amatų cechai. Tai rodo, kad Virbalio mieste dar XVI a. pab. pagausėjo amatininkų, tuo pačiu padaugėjo ir gyventojų bei užstatytų sklypų.

1643m. įsteigtas Dominikonų vienuolynas, netrukus pastatytas vienuolynas ir baroko stiliaus bažnyčia., taip pat įsteigta mokykla, minima jau 1646m. Dominikonų vienuolynas su bažnyčia buvo pastatyti turgaus aikštės pietryčių šone. Bažnyčia dominavo visame mieste, ypač jo centre.1754-1774m. Virbalio planas nelabai pakito. Visos XVI a. vid. išmatuotos gatvės egzistavo ir XVIIIa. antroje pusėje. 1795-1807m. Virbalis priklausė Prūsijai, ir nėra duomenų, kad iki tol jame būtųn įvykę didesnių permainų. 1808m. žemėlapyje pateikto Virbalio plano susidaro įspūdis, kad XVI a,. vid. suplanuoto miesto tiksliau buvo suformuota tik pietinė, iš dalies vakarinė dalis, o šiaurės rytų pusės miesto gatvės nuo XVI a. vid. pasikeitė arba nebuvo nutiestos taip, kaip planuota.

1622, 1659, 1772, 1860m. miestelis degė. XVIII a. pab. veikė muitinė. 1851-1861m. Virbalis nuolat plėtėsi . Gyventojų gausėjo dėl atsikeliančių žydų. Tačiau 1861m. pro Virbalį nutiesus Kauno-Kybartų geležinkelį miestas pradėjo nykti, o Kybartų gyvenvietė augti. 1869m. buvo nugriauta Virbalio rotušė ir išlyginta turgaus aikštė. 1878-1879m. buvo pastatyta evangelikų liuteronų maldykla prie aikštės, į jos šiaurės vakarų kampą suėjusių Prūsų ir Jurbarko gatvių apribotame sklype. Maldykla buvo su bokštu, todėl tapo vienu miesto ir jo centro akcentu.XIX. a. miestas neissiplėtė už XVIa.vid. suplanuotos teritorijos. Nebuvo kompaktiško teritorijos užstatymo.Turgaus aikštės kraštinėse vienaaukščiai namai stovėjo šonu, gana atokiai vienas nuo kito. Aikštė buvo dalinai grįsta akmenimis:aikštės pietvakarių dalyje buvo šulinys.

XXa. pradžioje Virbalyje pradėta statyti pastatus iš raudonų plytų.1908m. aikštėje pastatytas krautuvių pastatas bei kiti vieno, dviejų aukštų pastatai, tipiški tam laikotarpiui, kurie Virbalio centrui suteikė kai kurių naujų bruožų. 1924-1932m. pastatyta 3a. mūrinė mokykla. 1934-1935m. duomenimis mieste be katalikų bažnyčios ir evangelikų liuteronų maldyklos, buvo 2 sinagogos ir baptistų maldykla.

1938. sudaryta Virbalio plano schema. Buvo grindžiamos miesto gatvės, savininkai privalėjo stogus dengti čerpėmis. Palyginus 1561 ir 1938m. schemas, matyti, kad miesta išliko visai taisyklingo plano, išskyrus rytinę dalį Gedimino gatvės.Tik kvartalas, kuriame iki XIX a. prad. stovėjo medinė parapijos bažnyčia , pavadintas miesto sodu ir liko neužstatytas.

Virbalis labai nukentėjo per II pasaulinį kara. Buvo susprogdinta bažnyčia., sugriauta 80% statinių.

1952m. buvo sudaryta faktiškos būklės schema. Visame mieste tebuvo likę kelios dešimtys namų. Virbalio teritorija beveik atitiko 1938m. schemą. Pietinėje miesto dalyje , gatvės, kaip ir prieš karą , beveik nebuvo pasikeitusios nuo XVIa.vid. Šiaurinėje miesto dalyje buvo daugiau permainų. Dėl 1938-1962m. pasikeitimų Virbalio planas jau nebuvo visai taisyklingas.

Šiuo metu centrinėje miestelio teritorijoje vyrauja XXa.IIp. 1-2 aukštų pastatai. Iš XIXa.-XXa. pr. statinių liko evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta 1879m. ir dar keletas mūrinių pastatų. Miestelio istorinė dalis yra įrašyta į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Istorinės miestelio dalies yrbanistinę vertę lemia gatvių tinklas, aikštės planas ir kapitalinio užstatymo fragmentai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas

XVI a. vidurys Naujosios Valios vaitystės centras Jurbarko seniūnija
1919 m.
1938–1940 m.
Virbalio valsčiaus centras Vilkaviškio apskritis
1950–1959 m. rajoninio pavaldumo miestas, Virbalio apylinkės centras Kybartų rajonas
1959–1995 m. rajoninio pavaldumo miestas Vilkaviškio rajonas
1995– Virbalio seniūnijos centras Vilkaviškio rajono savivaldybė